ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija

ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA

Konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“ akimirkos

Gegužės 10–12 dienomis Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sode ir Žemės ūkio akademijoje vyko 29-osios Tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“ renginiai. Ši konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“ skirta paminėti VDU botanikos sodo 100-mečiui (1923–2023) bei Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui (1928-2023). Kasmetinė konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ organizuojama pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

Ši mokslinė – praktinė konferencija pradėta gegužės 10-ąją dieną sekcijoje Aplinka ir sveikata VDU Botanikos sode, minint Lietuvos universiteto  Botanikos sodo įkūrimo 100-metį. Sekcijoje darbo metu buvo pristatyti 4 žodiniai ir 9 stendiniai 33 bendraautorių pranešimai. Kiekvienais metais visuomenė domisi ir gausiai dalyvauja nuotoliniu būdu respublikiniame moksliniame – praktiniame seminare „Vaistinių (aromatinių) augalų vaidmuo tradiciniu, moksliniu ir taikomuoju aspektu“, kuris šiais metais skirtas Lietuvos universiteto Botanikos sodo įkūrimo 100-mečio minėjimui.

Seminaro organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Šio renginio darbas buvo vykdomas hibridiniu būdu: kontaktiniu – 26 dalyviai, nuotoliniu – 75. Pagal seminaro darbotvarkę, pristatyti 9 pranešimai, sprendžiant vaistinių augalų rūšių įvairovės ir resursų išsaugojimo bei racionalaus jų naudojimo medicinoje, farmacijoje, maisto ir kosmetikos pramonėje bei veterinarijos praktikoje problemą.

Seminaro pabaigoje nutarta 2024 metais jubiliejinės 30–osios tarptautinės mokslinės – praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2024“ respublikinį mokslinį – praktinį seminarą skirti VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus mokslinės, pedagoginės ir švietėjiškos veiklos 100–čiui.

Gegužės 11-ąją konferencija vyko Žemės ūkio akademijoje, kur vyko plenarinis konferencijos posėdis ir sekcijų „Biosistemų inžinerija“ bei „Ekologija, darni miškininkystė“ darbas. Plenarinio posėdžio pranešimuose Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis dalyvius supažindino su Lietuvos universiteto Botanikos sodo įkūrimo 100-mečio istorija, Botanikos sodo pradžia ir raida. Asociacijos „Gyvo žalio“ aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė pranešime „Gamtos intervencijos poveikis vaikų ir suaugusiųjų sveikatai” pristatė įvairias gerąsias įvairių šalių patirtis, padedančias išlaikyti žmogaus ir gamtos ryšį, kuriant žaliąsias erdves miestuose ar įvairias edukacines veiklas natūralioje aplinkoje, kurios, įvairių tyrimų duomenimis, gerina savijautą, darbingumą, kuria žmogaus ryšį su supančia aplinka. Dr. Artūras Kibiša posėdžio dalyvius supažindino su priemonėmis, skirtomis stumbrų apsaugai Lietuvoje. Akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis pranešime „Žemės ūkio inžinerijos mokslas ir studijos Lietuvoje: nuo arkliais traukiamų padargų iki autonominių robotų“, skirtame Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui, pristatė žemės ūkio inžinerijos mokslų raidą ir katedros tyrimų kryptis, šiandienines aktualijas, kurios orientuotos į mokslinius tyrimus, tiksliąsias žemės ūkio technologijas ir jų panaudojimą siekiant efektyvinti žemės ūkio gamybą bei tausoti aplinką.

Konferencijos seminaro „Žmogus gamtai, gamta žmogui: Dzūkijos nacionalinio parko patirtis“ dalyviai apsilankė Merkinėje, Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre, kur centro specialistas Algimantas Černiauskas pristatė ekspoziciją ir parko veiklas, kurių pagrindinės yra gamtosauginis ir etnokultūrinis švietimas. Seminaro dalyviai susipažino su gamtinėmis regiono vertybėmis, senųjų dzūkų amatais, papročiais ir tradicijomis, lankėsi žymiajame Merkinės piliakalnyje. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos geografas Gintautas Kibirkštis  dalyviams pasakojo apie vieno didžiausių Lietuvos kaimų, Marcinkonių, istoriją, ten gyvenančių kasdienybę ir verslus, kurie daugiausiai susiję su kaimą supančiais miškais ir šių miškų gėrybėmis. Konferencijos dalyviai taip pat lankėsi naujajame stumbryne, kuris visai neseniai įkurtas Dzūkijos nacionaliniame parke Stėgalių gamtiniame komplekse, ir užima apie 100 hektarų plotą. Vienas iš aplankytų objektų buvo ir atnaujintas Čepkelių rezervato pažintinis mokomasis takas, kurio pagrindinis tikslas – parodyti lankytojams dalį būdingiausių Čepkelių gamtiniam rezervatui buveinių: pušynais apaugusias žemynines kopas, aukštapelkę su jos salomis, greta aptinkamas stepėms bei tundrai būdingas augalų bendrijas. Rezervate gausu retų ir nykstančių rūšių, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei, todėl Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas yra tarptautinės reikšmės RAMSAR šlapžemė, taip pat priklausanti Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui NATURA 2000.

Konferencijos medžiaga išleista ir mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“ (nuoroda), referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje, o leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Leidinyje šiais metais iš viso publikuoti 49 originalūs moksliniai straipsniai. Konferencijos renginiuose iš viso pristatyta virš 50 žodinių ir stendinių pranešimų, seminaruose ir sekcijų darbe iš viso dalyvavo daugiau nei 170 klausytojų. Pagrindinis konferencijos organizatorius yra Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos Mokslų Akademija.

 Daugiau informacijos apie konferenciją: